|
HEMOROJUS
Žmogaus tiesiojoje žarnoje yra hemoroidinių darinių. Tai smulkių kraujagyslių mazgeliai, kurie prisipildydami kraujo, padeda tiesiajai žarnai atlikti savo funkcijas. Tam tikrais atvejais – moterims nėštumo ir gimdymo metu – šie normalūs anatominiai dariniai pradeda didėti, bet po gimdymo, beveik visuomet išnyksta. Sutrikus normaliai kraujotakai ir išangės kanalo kraujagyslėms pabrinkus, atsiranda nemalonūs jutimai ir kiti simptomai- deginimas, skausmas, niežėjimas, jausmas, jog nevisiškai išsituštinęs žarnynas, galimas net kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Vyrai serga tris kartus dažniau. Dažniausiai ligos formavimuisi, įtakos turi nemažai faktorių- paveldimumas, maistas (per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas), fizinis aktyvumas, sėdimas darbas, viršsvoris, užkietėję viduriai, jungiamojo audinio silpnumas ir kt. Gali atsirasti vaikui ar jaunuoliui dėl įgimtos venų sandaros. Teigiama, kad hemorojus- civilizacijos liga.
Iš tiesų, sergant hemorojumi kankina skausmas. Bet dažniausiai kreipiamasi, kai liga išsivysto į lėtinę stadiją, tada ji pasireiškia įvairaus intensyvumo neilgalaikiu skausmu (tai silpnesniu, tai stipresniu), ypač po tuštinimosi. Labai gaila, kad žmonės gydytojų bijo labiau, negu ligos. Į gydytoją delsiama kreiptis netgi tada, kai jau prasideda kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Reikia priminti, kad tik gydytojas gali nustatyti tikrąją priežastį, palengvinti simptomus ir jeigu reikia, paskirti gydymą.
Hemorojų galima gydyti medikamentais, atliekant ambulatorinę procedūrą- perspaudimą guminiais žiedais, hemorojinių mazgų sklerozavimą arba proktologinę operaciją. Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių jau beveik 15 metų naudojami nechirurginiai gydymo būdai. Tačiau negalima teigti, kad atliekant operaciją su pilna nejautra, pasiekiami blogesni rezultatai– viskas priklauso nuo ligos stadijos. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo didesnė tikimybė, kad galima bus apsieiti ir be operacijos. Visi liaudiški metodai - vaistažolių vonelės, šalto vandens procedūros ir pan.- neišgydo hemorojaus, o tik laikinai palengvina ligos eigą. Žmogus pripranta prie ligos ir neskuba kreiptis į gydytoją, tačiau anksčiau ar vėliau jis bus priverstas tai daryti, ir greičiausiai be operacijos jau nebeišsivers.
Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento ligos stadiją. Dauguma kenčiančių nuo hemorojaus vis dėlto išgydomi ambulatoriškai. Procedūros metu, kuri trunka 10- 20 minučių ir po jos, pacientas gali jausti nedidelius pojūčius, bet jis gali iš karto važiuoti į darbą arba į namus, jam nereikalingi jokie perrišimai, nereikia gulėti ligoninėje. Žodžiu, įprastas gyvenimo ritmas nesutrinka. Reikia dar kartą priminti, kad kreiptis į gydytoją reikėtų tik pajutus pirmuosius simptomus.
|
|
